žėrėjimas

žėrė́jimas sm. (1) K, Rtr 1. Sut, DŽ, NdŽ, KŽ → žėrėti 2: Tik ugniakuro žėrėjimas sudarė šviesų tašką visoje toje juodoje ir nejaukioje girioje V.Aln. Kas do žėrė́jimas dangaus, saulė gražiai leidžias Ant. Meteorų žėrėjimas LEXVIII298. | prk.: Jie tikisi dar daugiau – išlaukti iki galo ir sutikti rytą visoje grožėje ir žėrėjime M.Katil. 2. DŽ → žėrėti 3: Jį labiau vergė ir pančiojo žėrėjimas aukso ir jo pragaištingas skambėjimas M.Katil. Akys raibo į jas (bonias) žvelgus – toks jų žėrėjimas nuo aukso ir sidabro A.Vaičiul. Daugiau aš nebeklausiau ir tik žiūrėjau į nuostabią savo žėrėjimu upę A.Škėm. | prk.: Viskas apie žėrinčią mano jaunystę. Pats matai, kiek to žėrėjimo joje buvo J.Balt. 3. → žėrėti 5: Su gyvybe pasibaigė ir jo žėrėjimas Šlč. | Akių žėrė́jimas DŽ.